Search
  • Ingrida Olendraitė

Kaip ilgai SARS-CoV-2 virusas gali išbūti ore?

Atnaujinta 2020 balandžio 4 d., Versija Nr. 1

Informacija bus periodiškai atnaujinama, vadovaujantis naujausia moksline informacija

Autoriai: Ingrida Olendraitė, Urtė Builytė, Antanas Montvila


Straipsnis neparodo:  kiek laiko aktyvus SARS-CoV-2 virusas gali išbūti ore (kambaryje, atviroje aplinkoje, lauke). Tokių tyrimų šiuo metu nėra.

Straipsnis parodo: SARS-CoV-2 virusą turinčioms dalelėms sąveikaujant su oru, aktyvaus viruso dalelių vidutiniškai sumažėja per pusę kas valandą (maksimaliai - kas 3 val)






Dažnai kyla daug painiavos dėl COVID-19 sukeliančio SARS-CoV-2 viruso plitimo oru, išsilaikymo ore ir išsilaikymo ant paviršių trukmės.


Dėl šios priežasties išnagrinėjome vieną dažniausiai cituojamų straipsnių šia tema (van Doremalen et al. “Aerosol and Surface Stability of SARS-CoV-2 as Compared with SARS-CoV-1“ , N Engl J Med 2020 Mar 17 [Online ahead of print], DOI: 10.1056/NEJMc2004973)


Minėtame darbe buvo vertinama, kaip ilgai SARS-CoV-1 (2003 metais paplitęs virusas) ir SARS-CoV-2 (šiuo metu plintantis virusas) virusai išlieka aktyvūs (t.y. gebantys užkrėsti ląsteles) ant skirtingų paviršių. Viruso buvimas ant paviršiaus beveik nekinta, deja jo buvimo nustatymas aerozolyje (labai smulkiuose lašeliuose ore) yra sudėtingesnis. Buvimą ore ar nusėdimą ant paviršių realybėje veikia vėjas, gravitacija ir kiti faktoriai. Taigi šio tyrimo metu buvo pademonstruota, kaip skirtingos medžiagos veikia aktyvaus viruso kiekį.


Norint tinkamai interpretuoti rezultatus, labai svarbu suvokti tyrimo metodiką. Eksperimento metu buvo sukuriami mažesni nei 5 mikrometrų diametro lašeliai (aerozolis), kuriuose buvo tam tikras SARS-CoV-1 ir SARS-CoV-2 viruso kopijų skaičius (dėl nustatymo supaprastinimo, didesnis, nei įprastai iškosėjama gripo atveju, kuris savo dydžiu ir simptomais yra panašus į SARS-CoV-2; duomenų apie iškosėjamą SARS-CoV-2 viruso kiekį šiuo metu nėra). Tokie aerozoliai buvo įpurškiami į uždarą lėtai besisukantį būgną (“Goldberg drum”). Iš būgno mėginiai ant filtrų imti tam tikrais laiko tarpais (vėliausiai tikrinta po 3 val.), kuriuos tirpinant buvo galima nustatyti, kiek viruso dalelės sugebėjo užkrėsti sveikų ląstelių, bei atlikta statistinė analizė. Gebėjimo infekuoti ląsteles nustatymas yra labai svarbus, nes viruso genetinės medžiagos aptikimas dar nereiškia, jog virusas gali užkrėsti ląstelę. Panašiai tirtas viruso išsilaikymas ir gebėjimas infekuoti ant skirtingų paviršių (plastiko, nerūdijančio plieno, kartono, vario).

Taigi straipsnio rezultatai parodo, kaip greitai virusas yra nukenksminamas tos medžiagos, su kuria kontaktuoja, t.y. oro, kartono, plastiko, nerūdijančio plieno ar vario. Gauti duomenys neparodo, kiek ilgai aerozolis, o kartu ir jame esančios viruso dalelės, gali išlikti ore. Dėl šios priežasties negalima lyginti rezultatų gautų uždaroje kontroliuojamoje sistemoje su sąlygomis vėdinamame kambaryje ar lauko sąlygomis. Ši studija pademonstruoja, jog SARS-CoV-2 virusas laboratorinėmis sąlygomis sukurtame aerozolyje dažniausiai kas valandą (0.64-2.64 valandos) praranda pusę savo infektyvumo, t.y. gebėjimo užkrėsti gyvą ląstelę. Virusas lėčiausiai pusę savo infektyvumo prarado ant plastiko (6.8 valandos) ir nerūdijančio plieno (5.6 valandos), greičiau - ant vario (apytiksliai kas valandą) ir kartono (apytiksliai kas 3.5 valandos).

615 views

IPMED

Įrodymais pagrįstos medicinos grupės misija - teikti sprendimus geriausiai sveikatos priežiūrai

Visos teisės saugomos. Publikuoti šiame puslapyje esančią medžiagą galima tik su Įrodymais pagrįstos medicinos grupės leidimu