Search
  • Miglė Tomkuvienė

Uoslės ir skonio praradimas – dažnas ir ankstyvas Covid-19 simptomas

Susirgę Covid-19 galite pajusti, kad visiškai išnyko kvapai, o mėgstamas maistas tapo nebeskanus – tai vienas dažniausių ir ankstyviausių pacientų nurodomų Covid-19 simptomų. Vokietijoje atlikta apklausa parodė, kad beveik 9-iems iš 10-ies Covid-19 pacientų skundžiasi uoslės ir skonio sutrikimais: uoslės ar skonio pakitimu, susilpnėjimu ar net visišku praradimu. Kadangi uoslė gali sutrikti dar prieš atsirandant kitiems ligos simptomams, siūloma uoslės “testus” pritaikyti ankstyvam Covid-19 ligos nustatymui [1].

Uoslės praradimas galimas ir esant kai kurioms kitoms kvėpavimo takų infekcijoms, pavyzdžiui, rinovirusų sukeliamoms peršalimo ligoms ar gripui. Tačiau Covid-19 atveju kvapas prarandamas ne dėl nosies užgulimo ar slogos: net 80% sirgusiųjų Covid-19 laisvai kvėpavo per nosį, tačiau uoslė vis tiek buvo sutrikusi.

Uoslės nervas yra trumpiausias galvinis nervas ir unikalus tuo, kad jo jutiminio neurono kūnas yra pačiame uodžiamajame epitelyje – nosies ertmės viršutinėje dalyje esančioje gleivinėje. Tad didelė tarptautinė mokslininkų komanda nusprendė išsiaiškinti, ar uoslės sutrikimas atsiranda SARS-CoV-2 virusui tiesiogiai pažeidžiant nervų sistemą, tai yra, paties uoslės nervo ląsteles [2].

SARS-CoV-2 virusas panašiai kaip raktas spyną atpažįsta ACE2 baltymą ir taip prisikabina prie ląstelių paviršiaus. Tačiau invazijai reikalingas dar vienas fermentas – TMPRSS2, kuris prieš virusui patenkant į ląstelės vidų apkarpo išsikišusius prisikabinusio viruso paviršiaus baltymus. Tad tyrimo metu siekta ištirti, kurios žmogaus ir pelės uoslės gleivinės ląstelės turi abu šiuos baltymus.

Žmogaus uodžiamąjį epitelį sudaro daugybė skirtingų ląstelių: jutiminiai uoslės neuronai yra atsakingi už skirtingų kvapų pajutimą ir signalo perdavimą į centrinę nervų sistemą, o jas supančios pagalbinės (atraminės, sekrecinės, kamieninės) ląstelės sudaro aplinką neuronams tinkamai veikti. Tyrimas parodė, kad tik pagalbinės ląstelės bei kraujagyslių kapiliarų sienelių endotelis turi baltymų, reikalingų tiek virusui prisikabinti, tiek patekti į ląstelės vidų, o patys neuronai – ne.

Remiantis šiais rezultatais pateikti keli mechanizmai, kaip Covid-19 infekcija gali sutrikdyti kvapų jutimą. Pirma, viruso invazija į uodžiamojo epitelio pagalbines ir kapiliarų endotelio ląsteles gali sukelti uždegimines reakcijas, trikdančias šalia esančių uodžiamųjų neuronų veiklą. Antra, pažeidus pagalbines ląsteles, sutrikdoma vietinė jonų pusiausvyra, reikalinga nervinio signalo perdavimui. Trečia, pagalbinių ląstelių pažaida gali lemti ir neuronų žūtį, dėl ko uoslė gali visiškai dingti. Galiausia, tam tikros įtakos gali turėti ir gleivinės kraujagyslių – kapiliarų – pažaida.

Kadangi uodžiamieji neuronai tiesiogiai nėra pažeidžiami, persirgus Covid-19, uoslės ir skonio pojūčiai atsistato. 9-iems iš 10-ies pacientų uoslė pagerėja per 4-ias savaites [3], tačiau retais atvejais šie sutrikimai gali išlikti ilgiau. Vis dėlto, nuo Covid-19 infekcijos mirusių pacientų audinių tyrimai parodė, kad labai sunkių ligos atvejų metu nosies uodžiamasis epitelis ir uoslės nervas gali tapti keliu, kuriuo virusas gali prasiskverbti į galvos smegenis bei ten sukelti rimtesnę centrinės nervų sistemos pažaidą [4]. Tad šiems mechanizmams ir jų klinikinei reikšmei nustatyti reikalingi detalesni moksliniai tyrimai.


Iliustracija iš Brann ir kt. 2020 Science Advances


Šaltiniai

[1] Zubair AS, McAlpine LS, Gardin T, Farhadian S, Kuruvilla DE, Spudich S. Neuropathogenesis and Neurologic Manifestations of the Coronaviruses in the Age of Coronavirus Disease 2019: A Review. JAMA Neurol. 2020;77(8):1018–1027. doi:10.1001/jamaneurol.2020.2065

[2] Brann DH, Tsukahara T, Weinreb C, Lipovsek M, Van den Berge K, Gong B, Chance R, Macaulay IC, Chou HJ, Fletcher RB, Das D, Street K, de Bezieux HR, Choi YG, Risso D, Dudoit S, Purdom E, Mill J, Hachem RA, Matsunami H, Logan DW, Goldstein BJ, Grubb MS, Ngai J, Datta SR. Non-neuronal expression of SARS-CoV-2 entry genes in the olfactory system suggests mechanisms underlying COVID-19-associated anosmia. Sci Adv. 2020 Jul 31;6(31):eabc5801. doi: 10.1126/sciadv.abc5801.

[3] Walker, A., Pottinger, G., Scott, A., & Hopkins, C. (2020, July 21). Anosmia and loss of smell in the era of covid-19. Retrieved December 05, 2020, from https://www.bmj.com/content/370/bmj.m2808

[4] Meinhardt, J., Radke, J., Dittmayer, C. et al. Olfactory transmucosal SARS-CoV-2 invasion as a port of central nervous system entry in individuals with COVID-19. Nat Neurosci (2020). https://doi.org/10.1038/s41593-020-00758-5

Errata Norėdami skatinti duomenų ir tyrimų atvirumo atsakingo viešinimo kultūrą, autoriai pateikia nuorodą, kurioje skelbs šiame tekste aptiktas esmines klaidas, pataisymus arba informuos apie pasikeitusią nuomonę ar interpretaciją. Vieša nuoroda į šio pranešimo GoogleDoc Errata dokumentą: https://bit.ly/36MxsDZ. Ten pat rasite ir naudotų mokslinių šaltinių sąrašą.

Paruošė: Miglė Tomkuvienė, Rytis Masiliūnas

143 views0 comments