Dažnai užduodami klausimai apie COVID-19 vakcinas
Šiame tinklapyje rasite atsakymus į kai kuriuos dažnai užduodamus klausimus apie COVID-19 vakcinas. Paspauskite ant dominančių klausimų, kad pamatytumėte Filadelfijos vaikų ligoninės Vakcinų švietimo centro specialistų paruoštus ir Įrodymais pagrįstos medicinos grupės narių į lietuvių kalbą išverstus bei papildytus atsakymus.
Kviečiame naudotis paieškos funkcija.
Koks yra iRNR vakcinos šalutinis poveikis?
-
nuovargis, -
galvos skausmas, -
raumenų skausmas, -
skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, -
sąnarių skausmas, -
karščiavimas, drebulys.
Koks yra iRNR vakcinos efektyvumas?
Ar saugu skiepytis COVID-19 vakcina, jeigu aš galimai sergu COVID-19, nors apie tai ir nežinau?
Ar pasiskiepijus nuo COVID-19 man vis dar reikės laikytis infekcijų kontrolės rekomendacijų?
-
Nors vakcinos ir yra efektyvus įrankis ligų prevencijai, jos gali neužkirsti kelio besimptomei infekcijai. Pasiskiepijęs žmogus vis dar gali užsikrėsti COVID-19, tačiau neturėti simptomų ir dėl to nežinodamas toliau skleisti virusą. Tiksliam besimptomės infekcijos rizikos laipsniui nustatyti farmacinės kompanijos toliau vykdys stebėsenos tyrimus.
-
Siekiant suvaldyti pandemiją reikės kad maždaug trims ketvirtadaliams žmonių būtų susidaręs imunitetas prieš SARS-CoV-2. Kadangi Lietuvoje gyvena 2,79 mln. žmonių, imunitetas turės būti susiformavęs maždaug 2 milijonams Lietuvos gyventojų. Iki 2020 metų gruodžio 22 dienos Lietuvoje buvo nustatyta daugiau nei 116 tūkst. COVID-19 ligos atvejų, nors realus skaičius gali būti kelis kartus didesnis. Nepaisant to virusas toliau aktyviai plinta. Tuo pačiu laikotarpiu Lietuvoje nuo COVID-19 mirė beveik 1100 žmonių. Jeigu ne vakcina nuo COVID-19, tikėtina, kad dešimtys tūkstančių žmonių Lietuvoje mirtų nuo COVID-19, kol 2 milijonai žmonių natūraliai įgautų imunitetą SARS-CoV-2 virusui.

Kokių rūšių COVID-19 vakcinos yra kuriamos?
Šiuo metu pasaulyje yra kuriamos keleto skirtingų rūšių COVID-19 vakcinos, pagrįstos tiek jau anksčiau pasiteisinusiais modeliais, tiek visiškai naujo tipo. Žemiau pateikiamas trumpas skirtingų vakcinų tipų sąrašas:
-
Inaktyvuota vakcina ー kai vakcinai naudojamas chemiškai inaktyvuotas virusas. Tokiu principu veikia inaktyvuotos poliomielito, hepatito A ir pasiutligės vakcinos.
-
Subvieneto vakcina ー vakcinai naudojama imunitetui susiformuoti svarbi viruso dalis, pavyzdžiui, SARS-CoV-2 spyglio baltymas. Tokiu principu veikia hepatito ir žmogaus papilomos viruso vakcinos.
-
Gyvo susilpninto viruso vakcina ー virusas laboratorijoje auginamas kitose nei žmogaus infekuojamų ląstelių kultūrose. Ilgainiui jis praranda gebėjimą efektyviai daugintis žmogaus audiniuose. Kai susilpnintas virusas suleidžiamas žmonėms, jis gali sąlygoti imuninį atsaką, tačiau nėra pakankamai stiprus, kad sukeltų ligą. Tokiu principu veikia tymų, kiaulytės, raudoniukės, vėjaraupių ir rotaviruso vakcinos.
-
Gyvybingo viruso nešėjo (angl. replicating viral vector) vakcina ー į žmonėms ligos nesukeliančio viruso (taip vadinamo viruso nešėjo) genomą, įterpiamas genas, koduojantis koronaviruso spyglio baltymą. Genai yra nukleorūgščių sekos, nurodančios ląstelėms, kokius baltymus jos turi sintetinti. Spyglio baltymas yra svarbus, kadangi jis leidžia SARS-CoV-2 virusui prisijungti prie žmogaus ląstelės. Pasiskiepijus virusas nešėjas dauginasi organizmo ląstelėse, o žmogaus imuninė sistema gamina antikūnus prieš jo baltymus, tarp kurių yra ir SARS-CoV-2 spyglio baltymas. To pasekoje antikūnai prieš spyglio baltymą padeda apsisaugoti nuo COVID-19 infekcijos. Tokiu principu veikia ebolos vakcina.

-
Daugintis nesugebančio viruso nešėjo (angl. non-replicating viral vector) vakcina ー kaip ir gyvybingo viruso nešėjo vakcinos atveju, genas yra įterpiamas į virusą nešėją, tačiau šiuo atveju virusas nešėjas nesidaugina paskiepyto žmogaus organizme. Nors virusas negali gaminti visų baltymų, reikalingų reprodukcijai, kai kuriuos baltymus jis pagamint geba ー tarp jų ir SARS-CoV-2 spyglio baltymą. Iki šiol nei viena patvirtinta vakcina šio principo nenaudoja.
-
DNR vakcina ー genas, koduojantis SARS-CoV-2 spyglio baltymą yra įterpiamas į mažą žiedinę DNR, vadinamą plazmide. Plazmidė yra suleidžiama kaip vakcina. Iki šiol nei viena patvirtinta vakcina šio principo nenaudoja.
-
iRNR vakcina ー šiuo atveju vakcinoje yra informacinė RNR, kurią ląstelės naudoja baltymų gamybai. Kai iRNR užkoduotas baltymas yra susintetinamas (šiuo atveju SARS-CoV-2 spyglio baltymas), sukeliamas imuninis atsakas. Pfizer ir Moderna COVID-19 vakcinos naudoja šį principą.

Kaip veikia iRNR vakcinos?
Žmogaus organizmo ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama informacinė RNR. iRNR keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal iRNR užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.
Kaip pasiskiepijus iRNR vakcina organizme reguliuojama COVID-19 spyglio baltymo gamyba?
Mūsų ląstelės be perstojo gamina įvairius baltymus. Kad apsisaugotų nuo perteklinio baltymų kaupimosi, vos spėjus pagaminti iRNR, ląstelė ją gangreit suskaido. Nepriklausomai nuo organizmo imuninio atsako į sintetinamą baltymą, po 10-14 dienų vakcinos iRNR nebėra naudojama baltymams sintetinti.
Ar iRNR vakcina gali sukelti paskiepyto žmogaus DNR pokyčių?
Ne. iRNR vakcinos ir DNR veikia skirtingose ląstelės vietose. iRNR gali veikti tik ląstelių citoplazmoje, tuo tarpu DNR randama ląstelės branduolyje. Be to, iRNR yra pakankamai nestabili ir ląstelės citoplazmoje sugeba išlikti tik trumpą laiką. iRNR niekada nepatenka į ląstelės branduolį, kur randama DNR, dėl to sukelti DNR pokyčių negali.
Kokia yra naujosios iRNR vakcinos sudėtis?
-
iRNR ー informacinė RNR, koduojanti SARS-CoV-2 spyglio baltymą.
-
Lipidai ー vandenyje netirpios molekulės, kurios užtikrina, kad iRNR nesuirtų prieš patekdama į organizmo ląstelę. Lipidai ー tai maži riebalų lašeliai, supantys iRNR lyg apsauginė sienelė. Pfizer vakcina susideda iš keturių skirtingų lipidų rūšių, tarp jų ir cholesterolio. Ši sudedamoji dalis alerginę reakciją sukelia itin retai.
-
Druskos ー vakcinoje yra keturios skirtingos druskos. Viena jų ー valgomoji druska. Druskos užtikrina, kad vakcinos pH būtų panašus į organizmo pH ir vakcina nepažeistų ląstelių.
-
Cukrus ー tai tas pats cukrus, kuriuo saldiname kavą ar arbatą. Vakcinoje cukrus apsaugo riebalų lašelius nuo sulipimo ir prisikabinimo prie įpakavimo paviršiaus.
-
Žmogaus embriono ląstelių.

-
DNR.
-
Kraujo produktų.
-
Konservantų.
-
Gliuteno.
-
Kiaulienos produktų.
-
Mikroschemų.
Ar kuri nors iš COVID-19 vakcinų yra efektyvesnė už kitas vyresniems žmonėms?
Kai kurios tradicinės vakcinos yra ne tokios efektyvios vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Net jei vėliau paaiškėtų, kad efektyvumas vyresniems asmenims nėra pakankamas, būtų ieškoma alternatyvų, pavyzdžiui, naudoti didesnę vakcinos dozę ar suleisti SARS-CoV-2 spyglio baltymą su vienu ar dviem stipriais adjuvantais ー toks modelis buvo panaudotas juostinės pūslelinės vakcinoje (Shingrix®), kuri pasirodė esanti efektyvi vyresnių žmonių grupėje.
Ar COVID-19 vakcinose yra gyvo viruso?
Nei vienoje iš ankstyvųjų COVID-19 vakcinų (Moderna, Pfizer-BioNTech, AstraZeneca, ar Johnson & Johnson) nėra gyvo susilpninto viruso (tokių vakcinų pavyzdžiai ー tymų, kiaulytės, raudonukės ar vėjaraupių vakcinos). Moderna ir Pfizer-BioNTech sukūrė iRNR vakcinas, AstraZeneca ir Johnson & Johnson’s gamina daugintis nesugebančio viruso nešėjo (angl. non-replicating viral vector) vakcinas.
Ar COVID-19 vakcinos buvo pagamintos naudojant vaisiaus ląsteles?
-
HEK-293 ー tai inksto ląstelių linija, izoliuota iš 1972 metais abortuoto vaisiaus.
-
PER.C6 ー tai tinklainės ląstelių linija, izoliuota iš 1985 metais abortuoto vaisiaus.
Šios ląstelių linijos naudojamos dviejų šiuo metu testuojamų daugintis nesugebančio viruso nešėjo (angl. non-replicating viral vector) vakcinų gamybai. Daugiau informacijos apie šiuo metu tiriamas COVID-19 vakcinas, kurių gamyboje naudojamos iš vaisiaus audinio išskirtos ląstelės, skaitykite šiame žurnalo Science straipsnyje.
Kiek COVID-19 vakcinos dozių prireiks efektyviam imunitetui įgyti?
Ar skiepytis nuo COVID-19 reikės kasmet?
Kaip ilgai tęsis nuo COVID-19 vakcinos įgytas imunitetas?
-
Infekcija ー nors yra pakartotinai COVID-19 užsikrėtusių žmonių, tokių žmonių yra mažai. Nepaisant to, jog nuo ilgainiui virusas mutavo, pandemijos pradžioje susirgusių žmonių antikūnai veikia ir prieš pakitusį virusą. Dėl to mokslininkai viliasi, jog žmonėms imunitetas SARS-CoV-2 virusui išliks vienerius ar kelerius metus.
-
Vakcina ー klinikinių tyrimų dalyviai bus sekami, kad išsiaiškintume, kaip ilgai išlieka imunitetas po vakcinacijos. Kol kas duomenų apie tai nepakanka.
Ar reikia skiepytis, jeigu jau persirgote COVID-19?
Žmonėms, kurie persirgo COVID-19, rekomenduojama skiepytis. Vakcinų tyrimuose dalyvavo ir žmonės, kurie prieš tai jau buvo infekuoti SARS-CoV-2 virusu. Skiepas jiems buvo saugus. Kadangi nežinome, kaip ilgai po infekcijos išlieka antikūnai COVID-19 ir tik nedaugeliui pakartotinė COVID-19 infekcija buvo sunkesnė, skiepas gali padėti sustiprinti jau egzistuojantį imunitetą nuo COVID-19.
Ar galima skiepyti žmogų, kuris šiuo metu serga COVID-19?
Jei žmogus pasiskiepijo nuo COVID-19, ar jis gali skleisti virusą ir užkrėsti kitus asmenis?
-
Liga reiškia, jog žmonės turi ligai būdingų simptomų.
-
Užsikrėtimas (SARS-CoV-2 infekcija) reiškia, kad virusas gali infekuoti žmogaus ląsteles ir daugintis, tačiau žmogus gali turėti arba neturėti simptomų ir užkrėsti kitus.
Jei bus prieinama daugiau nei viena vakcina, ar skiepijimasis dviem skirtingomis vakcinomis galėtų padidinti jų efektyvumą?
-
Sukeliamas stipresnis imuninis atsakas. Taip nutiko, kai vaikai buvo skiepijami inaktyvuota poliomielito vakcina, o vėliau gavo geriamą poliomielito vakciną.
-
Kita vakcina sukelia panašų imuninį atsaką kaip ir antra pirmosios vakcinos dozė. To pavyzdžiu laikomos skirtingų gamintojų hepatito B vakcinos, naudojamos tam pačiam asmeniui.
-
Pirmosios vakcinos sukeltas imuninis atsakas sąveikauja su antrosios vakcinos atsako komponentais, kai kuriais atvejais sąlygodamas silpnesnį imunitetą prieš sukėlėją. Pavyzdžiui, kai žmogus yra paskiepijamas pneumokokine polisacharidine vakcina (PPSV), o po to pneumokokine polisacharidine vakcina su nekenksmingu pagalbiniu baltymu (taip vadinama konjuguota pneumokokine vakcina ー PCV), sukeliamas silpnesnis antikūnų atsakas į vieną PCV vakcinos dalį lyginant su skiepijimu atvirkštine tvarka (pirma PCV, o po to PPSV).
Ar būtina skiepytis nuo COVID-19?
SARS-CoV-2 infekcija dažnai pasireiškia besimptome forma, tačiau kartais liga gali būti sunki ar net baigtis mirtimi. Higienos normų, tokių kaip rankų plovimas, kaukių dėvėjimas ar saugaus atstumo laikymasis gali reikšmingai sumažinti infekcijos plitimą. Vis dėlto norint viruso plitimą visiškai sustabdyti, geriausia būtų vakcinos pagalba sukelti specifinį SARS-CoV-2 imunitetą. Iki šiol nei vienas virusas nebuvo eliminuotas didelei populiacijos daliai įgyjus natūralų imunitetą. Tik bandos imunitetas pasiektas vakcinuojant, gali visiškai eliminuoti viruso plitimą. Tai patvirtina raupų bei dviejų iš trijų skirtingų poliomielito viruso pavyzdžiai.
Kada galima tikėtis COVID-19 vakcinos poveikio?
Ar koronaviruso mutacijos mažina vakcinos efektyvumą?
Kokie žingsniai reikalingi leidimui pradėti naudoti vakciną klinikinėje praktikoje gauti?
-
Koks buvo mokslinės studijos dizainas.
-
Kiek žmonių buvo įtraukti į studiją.
-
Kaip buvo renkami duomenys.
Kaip III fazės klinikinės vakcinų studijos nustato, kad vakcina yra efektyvi?
-
Viruso skleidimą ー kai žmogus yra užsikrėtęs COVID-19 infekcija, viruso dalelės gali būti aptinkamos jo kūno skysčiuose. Dažniausiai SARS-CoV-2 plinta oro lašeliniu būdu iš burnos ar nosiaryklės. Kai kurios studijos tiria, ar paskiepyti žmonės turi viruso savo kūno skysčiuose (tai yra, vertina viruso skleidimą). Tokiu būdu mokslininkai gali įvertinti ar žmogus buvo infekuotas, nors jam ir nepasireiškė viruso simptomai.
-
Apsaugą prieš vidutinę ar sunkią ligos formą ー šiose studijose mokslininkai vertina dalį žmonių, kuriems pasireiškia infekcijos simptomai, dažniau pasitaikantys sergant sunkesne ligos forma. Lygindami šių simptomų pasireiškimo dažnį tarp vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų, mokslininkai gali įvertinti ar vakcina apsaugo žmones nuo sunkesnės ligos eigos. Šio dizaino studijas naudojo Pfizer bei Moderna.
-
Kai kurios studijos vertina tiek viruso skleidimą, tiek apsaugos nuo sunkesnės ligos formos susidarymą.
Ar nėščiosios gali skiepytis COVID-19 vakcina?
-
Jeigu nėščiajai pasiskiepijus COVID-19 vakcina atsiranda karščiavimas, ji turėtų išgerti paracetamolio. Tai svarbu, kadangi karščiavimas nėštumo metu gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi.
-
Nepaisant to, ar nėščioji nusprendžia skiepytis ar ne, ji turi laikytis infekcijų kontrolės rekomendacijų, iš dalies dėl didesnės COVID-19 ligos komplikacijų rizikos nėščiosioms.
Ar galima skiepytis COVID-19 vakcina, jei šiuo metu maitinu krūtimi?
Ar galima skiepytis COVID-19 vakcina jei šiuo metu bandau pastoti?
Taip. Moterys, kurios bando pastoti, gali skiepytis COVID-19 vakcina. Be to, jei moteris sužino apie savo nėštumą po pirmosios skiepo dozės, ji vis tiek gali skiepytis antrąją vakcinos doze paskirtu laiku.
Ar turėčiau laikinai atidėti bandymą pastoti, jei buvau paskiepyta COVID-19 vakcina?
Ne. Jums nereikia atidėti bandymo pastoti. Tačiau jeigu Jūs pastojote per pirmąsias 30 dienų nuo pirmosios vakcinos dozės, pasikonsultavusi su savo gydytoju Jūs turėtumėte apsvarstyti galimybę registruotis dėl vakcinų saugumo stebėsenos.
Ar COVID-19 vakcinos yra tiriamos vaikų populiacijoje?
Ar galiu skiepytis, jeigu sergu autoimunine liga ar esu imunosupresuotas?
-
Yra stipriai alergiški vakcinos sudedamosioms dalims.
-
Anksčiau stebėtos stiprios alerginės reakcijos į kitas vakcinas ar bet kokį injekcinį medikamentą
Ar iRNR vakcina gali praeiti hematoencefalinį barjerą (tai yra, patekti į centrinę nervų sistemą)?
-
Vakcina yra suleidžiama į raumenis. Audiniuose esančios dendritinės ląstelės naudodamos iRNR gamina SARS-CoV-2 spyglio baltymus. Pagamintus baltymus (jau nebe iRNR) dendritinės ląstelės pateikia savo paviršiuje ir keliauja į artimiausią limfmazgį, kuriame stimuliuoja kitas imunines ląsteles atpažinti spyglio baltymą ir sukelti imuninį atsaką į jį. Aprašytas procesas mūsų organizme yra įprastas formuojant imuninį atsaką.

-
Dendritinių ląstelių pagamintas baltymas yra per didelis, kad galėtų praeiti hematoencefalinį barjerą.

Ar iRNR vakcina gali sukelti vaisingumo sutrikimų?
Kas kuria vakcinas nuo COVID-19?
Daugiau nei 200 tyrėjų grupių dirba su koronaviruso vakcinomis, tokiose šalyse kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Indija, Kinija, Rusija, Pietų Korėja. Daugiau informacijos apie šiuo metu tiriamas koronaviruso vakcinas rasite šiame Pasaulio sveikatos organizacijos paruoštame dokumente.
Kada aš galėsiu gauti vakciną nuo COVID-19?
Kiek COVID-19 vakcinų dozių bus pagaminta 2021 metų pradžioje?
-
Pfizer – 50 milijonų dozių iki 2020 metų pabaigos ir 1,3 milijardo dozių iki 2021 metų pabaigos. Tai yra bendras visos produkcijos skaičius. Stipriam imunitetui susidaryti reikia dviejų dozių, tad su 2020 metų produkcija bus galima imunizuoti 25 mln. žmonių, o iki 2021 pabaigos - dar 650 mln. žmonių.
-
Moderna – JAV gyventojams 20 milijonų dozių iki 2020 metų pabaigos ir nuo 500 milijonų iki 1 milijardo dozių iki 2021 metų pabaigos. Vieno žmogaus imunizacijai šia vakcina taip pat reikalingos dvi dozės. Tad JAV šia vakcina bus galima paskiepyti atitinkamai 10 mln. žmonių naudojant 2020 metų produkciją, ir dar 250-500 mln. žmonių per 2021 metus.
Kas Lietuvoje bus skiepijami COVID-19 vakcina pirmiausia?
Ar COVID-19 vakcinoje yra kraujo komponentų – eritrocitų, leukocitų ar trombocitų?
Ar DNR vakcina gali pakeisti vakcinuoto žmogaus DNR?
Kur galėčiau daugiau sužinoti apie COVID-19 situaciją Lietuvoje?
Kalbėdami apie gripą ir kitas virusines kvėpavimo takų infekcijas neminime bandos imuniteto, kodėl jis tiek diskutuojamas COVID atveju?
-
Vystant skiepus, vienas iš būdų apibūdinti vakcinos efektyvumą yra paskaičiuoti, kiek žmonių reikėtų paskiepyti, kad susidarytų bandos imunitetas.
-
Apie bandos imunitetą taip pat kalba žmonės, norintys grįžti į įprastą gyvenimą, teigdami, kad bandos imunitetas atsiras netaikant ribojimų ir leidžiant visiems užsikrėsti. Deja, šis požiūris neįvertina įvairių pavojų:
-
Mirtingumas nuo COVID-19 yra didesnis nei nuo gripo.
-
Nežinome, kas iš užsikrėtusiųjų sirgs sunkia forma.
-
Tuo pačiu metu susirgus dideliam kiekiui žmonių išsenka sveikatos apsaugos sistemos resursai.
-
Nežinome pakankamai apie imuniteto trukmę po ligos, nesuprantame ilgalaikių ligos pasekmių ir turime ribotus gydymo metodus.
Kur galiu rasti Comirnaty vakcinos informacinį lapelį?
Pfizer-BioNTech vakcinos informacinį lapelį galite parsisiųsti čia.
Kur galiu rasti Comirnaty vakcinos preparato charakteristikų santrauką?
Comirnaty vakcinos preparato charakteristikų santrauką galite parsisiųsti čia.